iteratūrà, grõžinė literatūrà, žodžio menas, teikiantis estetinį išgyvenimą; viena meno šakų. Terminas literatūra šia reikšme įsigalėjo 18 a. antroje pusėje plintant spausdintoms knygoms. Iki tol grožinė literatūra vadinta poezija, poetiniais kūriniais (nuo 18 a. poezija vadinami tik eiliuoti tekstai). 18 a. pasaulietinė literatūra pradėta labiau atskirti nuo religinės raštijos. I. Kantas ir romantikai suformulavo naują literatūros sampratą, pagrįstą kūrybinės vaizduotės, estetinės vertės ir nenaudingumo kriterijais. Literatūros terminas, anksčiau taikytas visiems raštams (istoriniams, filosofiniams, teologiniams ir kitokiems), susiaurintas iki grožinės, arba vaizdingosios (beletristikos), literatūros