Section outline

  • Bendra

    Sveikiname pasirinkus šį kursą. Tikime, kad mokymai pateisins Jūsų lūkesčius.

    Kursas yra pagrįstas aktyvaus mokymosi principais, reikalaujančiais Jūsų dėmesio ir dalyvavimo visą kursų laiką. Mokymai skirti praktinių įgūdžių formavimui bei tobulinimui, todėl jiems reikalingas teorinis pasiruošimas, kurį Jūs įgysite perskaitę teorinę kurso medžiagą, išsprendę kiekvienos temos testus. 

    Strėvos įgriuva, žmonių dar vadinama prasmegduobe arba smegduobe, laikoma Velnio duobės sesute. Tai paslaptinga vieta, apie kurią priverpta nemažai legendų ir pasakojimų. Senovės lietuvių mitologijoje pasakojama, kad čia prasmegusi velnių karčema.

    Anot mokslininkų, ši dauba yra termokarstinės kilmės dauba, susiformavusi maždaug prieš 18 tūkstančių metų. Traukiantis ledynams sąnašos ir nuosėdos užvertė atskilusį ledo luitą, kuriam ištirpus atsivėrė dubens formos ertmė. Įgriuvos ilgis yra apie 150 metrų, plotis – 100 metrų. Milžiniškų eglių takas veda į 20 metrų gylio duobę. Šalia įgriuvos esanti apžvalgos aikštelė ir ją juosiantis pažintinis pėsčiųjų takas suteikia galimybę apžiūrėti šį gamtos reiškinį iš visų pusių. Beje, aplinkui galima aptikti nemažai nuodingų augalų.

    Anot vienos žinomiausių legendų, Strėvos įgriuvos vietoje kadaise stovėjusi karčema, kurioje uliodavę velniai. Vieną pasninko dieną jie esą iškėlė vestuves. Vos pragydus gaidžiams, ėmė ir prasmego karčema su visais joje puotavusiais velniais. Vietiniai gyventojai pasakoja, jog net ir šiomis dienomis kartais iš smegduobės sklinda paslaptingi ir keisti garsai. Šiandien Strėvos įgriuvos dugne tarsi legendos priminimas kyšo medinio namo stogo kraigas.

    Kita legenda byloja apie čia stovėjusioje smuklėje pernelyg dažnai besilankiusį vienos didelės šeimos tėvą. Sykį puotaujantį vyrą suradusi žmona bandė jį parsivesti namo. Kai šis nesutiko, moteris pasipiktino. Pasirodo, jos būta burtininkės! Nusprendusi nubausti lėbaujantį vyrą ir užeigos savininką, išėjo moteris ant kelio ir pasiuntė prakeiksmą. Taip ėmė ir įgriuvo smuklė su visais joje buvusiais.

    Bendroji dalis

    Prieš pradedant studijuoti kursų temas, peržiūrėkite visą informaciją, pateiktą bendrojoje dalyje ir išspręskite metodikos testą ,,Testas: kaip dirbti HLab užsiėmimų klasėje".

    Praktinių užsiėmimų vieta: HLabX mokymų laboratorija, Eivenių g. 4, Kaunas, LSMUL Kauno klinikos, Mokomasis laboratorinis korpusas, 521 kabinetas.

  • vienas

    Strėvos vidurupio teritorijoje susisteminti apie 52 archeologiniai paminklai: 11 gyvenviečių (4 papėdės gyvenvietės ir 7 neįtvirtintos gyvenvietės) 7 piliakalniai, 22 pilkapynai (iš kurių 5 jau išnykę, 17 dabar dar esančių ), 5 pavieniai pilkapiai, bei 7 kapinynai.

    Pro Strėvos kaimą  vingiuoja Karališkasis vieškelis jungęs svarbius administracinius taškus.

    Vytauto kelias, arba ,,Šlach – Witolda“ – taip senoliai vadina vieškelį. Daugelis žmonių dar prisimena 1930 metus, kai keliu iškilmingai buvo vežamas Vytauto paveikslas. 

    Galėsite , kaip anuomet, pravažiuoti per kaimą vingiuojančia akmenimis grįstą vieškelio atkarpa, kuria važinėdavo pašto karietos, gerai kaustytų arklių kinkiniai.

     Nuo XIV amžiaus pro kaimą važinėdavo pirkliai, kariai ir kunigaikščiai. Čia buvo patogi vieta apsistoti poilsiui, bei pagirdyti arklius. Tokią sustojimui pasirinktą  vietą prie ežero, žmonės  ėmė vadinti „pristanka“, o patį ežerą – Stanka.

    Kaimas kažkada turėjo karčemą, čia klestėjo ekonominiai verslai, veikė kalkinė, uogų ir grybų supirkimo punktas, kalvė, savo paslaugas teikė rimorius, siuvėjas.  Strėvoje gyveno žinoma žolininkė Juzefa Volčikienė. Ant upės buvo žydo Bijomkės malūnas su aliejine,o kitoje Strėvos upės pusėje buvo pastatyti du namai darbininkų šeimoms, toji  vieta vadinama Sachalinu. Nuo senų laikų Strėvoje gyveno medžiotojai, įsikūrusi girininkija. Tarpukariu Strėvos kaime buvo įsikūrusi pasienio būstinė.

  • du

    Seniausiame miesto istoriniame objekte – Kauno pilyje – kviečiame apžiūrėti ekspozicijas „Kauno pilies istorijos mozaika“, „Kauno pilies teismas“ ir „Prisiliesk prie XVII a. Kauno: nuo koklio iki puodo šukės“. Čia pristatomi reikšmingiausi istoriniai faktai bei asmenybės, pilies pastatų metamorfozės, jos funkcijų kitimas nuo XIV amžiaus iki šių dienų.  Ekspozicijos, išdėstytos penkiose pilies bokšto erdvėse, patrauklios tiek istorinių faktų ir autentiškų eksponatų ieškantiems lankytojams, tiek norintiems papramogauti.

    Pirmame pilies bokšto aukšte pristatomi svarbiausi Kauno pilies istorijos faktai, įvairių laikmečių pilies vaizdai, autentiški ir reprodukuoti eksponatai, bylojantys apie pilies gynybines ir kitas funkcijas. Demonstruojamos animuotos 1362 m. apgulties ir  XV–XX a. trijų dimensijų rekonstrukcinės pilies vizualizacijos. Verta paminėti ir radinius, eksponuojamus pirmo aukšto archeologinėse vitrinose, surinktus Kauno pilies tyrinėjimų metu (vad. A. Žalnierius): arbaleto ir arkbalistos strėlių antgaliai, ietigaliai, kirvis, keraminių indų fragmentai, aptikti 1362 m. kultūriniame sluoksnyje, menančiame tais metais kryžiuočių ordino vykdytą pilies šturmą.

  • trys

    Liaudis pasakoja, kad ežero vardas gali būti kilęs nuo žodžio „galva“ – esą ežere kasmet nuskęstąs bent vienas žmogus, t. y. ežeras reikalauja galvos. Ežero gylis rytinėje ežero dalyje siekia net 46,7 m. Galvės ežere yra 21 sala, apipinta įvairiomis legendomis. Vienoje jų stovi Trakų salos pilis – gotikinė pilis Trakų mieste, Galvės ežero Pilies saloje, į kurią nutiestas pėsčiųjų tiltas. Pastatyta kunigaikščių Kęstučio ir Vytauto iniciatyva XIV a. II pusėje – XV a. 1-ajame dešimtmetyje. XV a. ši pilis (kaip ir Trakų pusiasalio pilis) buvo viena iš LDK valdovų rezidencijų. Dabar pilis atstatyta ir yra vienas populiariausių Lietuvoje turistų lankomų objektų; pilyje vyksta įvairios šventės, veikia archeologinė ir istorinė ekspozicijos, medžioklės muziejus. Prie pilies saloje įkurtas parkas.

    Gálvė, ežeras Trakų rajono savivaldybės teritorijoje, Trakų šiauriniame pakraštyje. Plotas 361 hektaras. Ilgis (iš šiaurės į pietus) 3,2 km, didžiausias plotis 1,75 kilometro. Paviršiaus altitudė 148,4 metro. Didžiausias gylis 46,8 m, vidutinis gylis 13,6 metro. Ežeras sudėtingos kilmės – rininis ir patvenktinis. Baseino plotas 34 km2. Kranto linija labai vingiuota, jos ilgis apie 12 kilometrų. Krantai lėkšti; rytiniame krante yra Užutrakio parkas, pietiniame krante – Trakų parkas. 21 sala (jų daugiausia Galvės pietinėje dalyje; iš viso 14,9 ha); didžiausios salos: Pilies, Plytinė, dvi Vidurinės, Deimantinė, Valka, Raudų sala, Pirtsalė, Velnė, Karvinė, Banda, Bažnytėlė (Cerkvelė). Pietuose Galvė jungiasi su Lukos, Totoriškių ežeru, rytuose – su Skaisčio ežeru. Į Galvę įteka 2 upeliai (Neries baseinas). Ežero pratakumas 20 %. 

  • keturi

    TIKSLAS:Romantikai, aktualizavę literatūros estetinę problemą, kuri anksčiau rašytojams neturėjo tokios didelės reikšmės, ir susiaurinę poezijos sąvokos ribas, įvedė grožinės literatūros terminą, kuris funkcionavo du pastaruosius šimtmečius. Romantinė grožinės literatūros samprata formavosi su kultūros raidos pažangos idėja, kuri įpratino skaitytojus ankstesnę literatūrą ir jos aiškinimus suprasti kaip barbariškus ir nepakankamus. Tokia literatūros apibrėžtis, susiformavusi suklestėjus industrinei visuomenei, ugdė literato ne tik pažangias nuotaikas, bet ir kritiškumą naujausiems laikams, ir nostalgiją praeičiai. Modernistinėje literatūroje buvo suabsoliutinta estetinė literatūros funkcija ir visiškai atsisakyta visuomeninės, komunikavimo funkcijos, nors literatūra ir aiškinta kaip visuomeninis reiškinys. Modernizme labiausiai išryškėjo preromantinės ir poromantinės literatūros koncepcijų konfliktas. Poromantinė literatūra iškėlė vadinamosios grynosios literatūros idealą, kuris reiškė literatūros estetinės funkcijos suabsoliutinimą – kūrinys turi veikti skaitytoją magišku ir nesuprantamu žodžių skambėjimu. Toks idealas buvo radikaliai priešpriešintas dar ir kitokių tikslų turinčiai literatūrai.

    UZDAVINIAI:Lietuvių literatūrologijai t. p. būdingas dviejų literatūros sampratų konfliktas. Švietėjai, pozityvistai, marksistai daug reikšmės teikė jos ideologinei funkcijai, o neoromantikai, modernistai pabrėžė estetiškumo kūryboje svarbą.