Section outline
-
Sveikiname pasirinkus šį kursą. Tikime, kad mokymai pateisins Jūsų lūkesčius.
Kursas yra pagrįstas aktyvaus mokymosi principais, reikalaujančiais Jūsų dėmesio ir dalyvavimo visą kursų laiką. Mokymai skirti praktinių įgūdžių formavimui bei tobulinimui, todėl jiems reikalingas teorinis pasiruošimas, kurį Jūs įgysite perskaitę teorinę kurso medžiagą, išsprendę kiekvienos temos testus.
Kurso tikslas
Išmokti pradinio gaivinimo, automatinio išorinio defibriliatoriaus naudojimo ir gyvybę gelbstinčio išorinio kraujavimo stabdymo.
Kurso uždaviniai
- Gebėti atpažinti staigią mirtį ir atlikti kokybišką pradinį gaivinimą.
- Mokėti atpažinti visišką ir dalinį užspringimą bei suteikti efektyvią pagalbą.
- Mokėti atpažinti ir stabdyti gyvybei grėsmingą kraujavimą.
-
Pasaka – pasakojamasis fantastinis kūrinys priskiriamas tautosakos žanrui. Dauguma pasakų yra tarptautinės, tačiau skiriasi jų variacijos, sutinkami įvairiose tautose analogiški elementai, jų deriniai, pasitaiko didžiuliuose arealuose paplitusių iš esmės sutampančių siužetų
Tautosakininkai pasakas kategorizavo skirtingai. Tačiau geriausiai literatūros tyrinėtojams žinomos yra Arnės–Tompsono klasifikavimo sistema ir Vladimiro Propo morfologinė analizė. Kiti tautosakininkai ėmėsi pasakų reikšmių aiškinimo, tačiau mokslo, tiriančio šio žanro kūrinių prasmę, nėra.
Pasakos tyrinėjamos ir etnologų, antropologų, sociologų bei psichologų. Folkloristai niekada nelaikė šio žanro ugdomosios, etinės paskirties pagrindine. Pasakos vien tiktai vaikų žanru tapo sunykus natūraliai pasakojimo tradicijai, pradėjus jas užrašinėti. Jose dažnai pasitaiko pernelyg žiaurių, neestetiškų vaizdų, paveldėtų dar iš tų laikų, kai šie kūriniai buvo suaugusiųjų pasakojimų repertuaro dalis. Psichoanalitikai tyrinėja teigiamą ir neigiamą pasakų įtaką vaikams, psichologinius pasakos aspektus. Kartais pasakos traktuojamos kaip žiaurumą skatinantys ar mažus vaikus bauginantys kūriniai, tačiau dažniausiai pabrėžiama pasakų moralinio ugdymo vertė
-
Etnologų manymu, mitinės pasaulėjautos silpnėjimas skatino pasakos raidą. Mitai virsta pasakomis kuomet nutraukiamas mito ir ritualo tiesioginis ryšis. Gausu tyrinėjimų, skirtų pasakos ir mito santykiui, pasakų simbolių, motyvų, siužetų, struktūros sąsajoms su įšventinimų ritualais. Vladimiro Propo teigimu, svarbiausiu pasakos patyrimu jis laikė gyvenimo ir mirties (šią siejo su iniciacijos apeigomis) alternatyvą, kurią įvardijo kaip raktą į visą pasakos fantastiką. Stebuklinių pasakų veikėjų demitologizacija siejama su jų antropomorfizacija (gyvūnų bei gamtos objektų personifikacija). Pasakos apie gyvūnus ir dalies stebuklinių pasakų fantastinių elementų kilmė siejama su totemistinėmis, animistinėmis, šamanistinėmis pažiūromis. Toteminių personažų
Kai kurie folkoristai yra linkę vartoti vokišką terminą märchen arba „stebuklinė pasaka
motyvų arba epizodų seką. Siužetas vystosi išgalvotame, stebuklų pripildytame pasaulyje, kuris nėra ribojamas reikalavimų vietovei ar joje gyvenančioms būtybėms. Šioje „nieko nėra neįmanoma“ šalyje kilniaširdžiai herojai įveikia savo priešininkus, pelno karalystes ir veda princese
