Strėvos vidurupio teritorijoje susisteminti apie 52 archeologiniai paminklai: 11 gyvenviečių (4 papėdės gyvenvietės ir 7 neįtvirtintos gyvenvietės) 7 piliakalniai, 22 pilkapynai (iš kurių 5 jau išnykę, 17 dabar dar esančių ), 5 pavieniai pilkapiai, bei 7 kapinynai.

Pro Strėvos kaimą  vingiuoja Karališkasis vieškelis jungęs svarbius administracinius taškus.

Vytauto kelias, arba ,,Šlach – Witolda“ – taip senoliai vadina vieškelį. Daugelis žmonių dar prisimena 1930 metus, kai keliu iškilmingai buvo vežamas Vytauto paveikslas. 

Galėsite , kaip anuomet, pravažiuoti per kaimą vingiuojančia akmenimis grįstą vieškelio atkarpa, kuria važinėdavo pašto karietos, gerai kaustytų arklių kinkiniai.

 Nuo XIV amžiaus pro kaimą važinėdavo pirkliai, kariai ir kunigaikščiai. Čia buvo patogi vieta apsistoti poilsiui, bei pagirdyti arklius. Tokią sustojimui pasirinktą  vietą prie ežero, žmonės  ėmė vadinti „pristanka“, o patį ežerą – Stanka.

Kaimas kažkada turėjo karčemą, čia klestėjo ekonominiai verslai, veikė kalkinė, uogų ir grybų supirkimo punktas, kalvė, savo paslaugas teikė rimorius, siuvėjas.  Strėvoje gyveno žinoma žolininkė Juzefa Volčikienė. Ant upės buvo žydo Bijomkės malūnas su aliejine,o kitoje Strėvos upės pusėje buvo pastatyti du namai darbininkų šeimoms, toji  vieta vadinama Sachalinu. Nuo senų laikų Strėvoje gyveno medžiotojai, įsikūrusi girininkija. Tarpukariu Strėvos kaime buvo įsikūrusi pasienio būstinė.