Section outline
-
restore_2
Griežta, tikslinga pasakos siužeto organizacija tampa pagrindiniu jos meniniu komponentu ir sudaro sąlygas išlaikyti tam tikrą pastovią konstrukciją. Dauguma pasakų yra tarptautinės, bet kiekviena tauta turi savitus pasakojimo būdus, lemiančius pasakų tarptautinių tipų tautinių variantų susiklostymą. Pasaulio tautų pasakose yra analogiškų elementų, jų derinių, kartais – didžiuliuose arealuose paplitusių iš esmės sutampančių siužetų.
Europos tautų pasakų motyvų lyginamaisiais tyrinėjimais, parengė Pasakų tipų rodyklę (Verzeichnis der Märchentypen 1910), joje kiekvienas pasakų tipas turi numerį; pagal šią klasifikaciją sudaryti daugelio pasaulio tautų pasakų katalogai (lietuvių – J. Balio Lietuvių pasakojamosios tautosakos motyvų katalogas 1936, B. Kerbelytės Lietuvių pasakojamosios tautosakos katalogas 3 tomai 1999–2002). A. A. Aarne’s rodyklę išplėtė ir 1928 anglų kalba išleido (papildytas leidimas 1961) S. Thompsonas.