Etnologų manymu, mitinės pasaulėjautos silpnėjimas skatino pasakos raidą. Mitai virsta pasakomis kuomet nutraukiamas mito ir ritualo tiesioginis ryšis. Gausu tyrinėjimų, skirtų pasakos ir mito santykiui, pasakų simbolių, motyvų, siužetų, struktūros sąsajoms su įšventinimų ritualais. Vladimiro Propo teigimu, svarbiausiu pasakos patyrimu jis laikė gyvenimo ir mirties (šią siejo su iniciacijos apeigomis) alternatyvą, kurią įvardijo kaip raktą į visą pasakos fantastiką. Stebuklinių pasakų veikėjų demitologizacija siejama su jų antropomorfizacija (gyvūnų bei gamtos objektų personifikacija). Pasakos apie gyvūnus ir dalies stebuklinių pasakų fantastinių elementų kilmė siejama su totemistinėmis, animistinėmis, šamanistinėmis pažiūromis. Toteminių personažų

Kai kurie folkoristai yra linkę vartoti vokišką terminą märchen arba „stebuklinė pasaka

motyvų arba epizodų seką. Siužetas vystosi išgalvotame, stebuklų pripildytame pasaulyje, kuris nėra ribojamas reikalavimų vietovei ar joje gyvenančioms būtybėms. Šioje „nieko nėra neįmanoma“ šalyje kilniaširdžiai herojai įveikia savo priešininkus, pelno karalystes ir veda princese